- kliedėti
- kliedė́ti, klíedi (klíeda, klíesti), -ė́jo J, J.Jabl, klíedėti, -i (-ėja Lnkv), ėjo RŽ, BŽ27,104, Sb 1. intr. SD5,254 netekus sąmonės kalbėti beprasmius, neturinčius sąryšio žodžius; kalbėti miegant; klejoti, svaičioti: Motulė iš karščio visą naktį kliedėjo Al. Ligonis klíesti Dsn. Jis serga, klíesti Dglš. Ligonis jau kelinta diena kliedi Lnkv. Vargšas Petrelis visą naktį kliedėjo Slč. Jau truputį geresnis, nebekliedi Ds. | Turbūt tau nesveika, kad tu visą naktį kliedėjai Krok. Jis miegodamas vis kliedi Vv. Sako, nebeišgis [ligonis] – klíedija Jnšk. Ar tu kliedi, ar iš manęs juokies!.. – nustebo žmona ir atsistojo A.Vien. 2. tr. kalbėti nesąmones, taukšti niekus: Ką gi čia dabar klíedi nei šią, nei tą! Vžns. Ką jis čia tep kliedi? Vv. Toj [paukštelė] juokias, toj vaitoja, ė toj niekus klíeda A.Baran. Sužiūrėsi, ką šitas glušas kliedi Ds. Heretikai nežino, ką klieda DP77. 3. intr. klysti: O kaip tasai nežadžia baisiai kliesti! SPII52. Žmonės kliest DP467. Kliest arionai DP485. 4. intr. nuolat apie tą patį dalyką galvoti, kalbėti: Šmugelnykas auksu tik kliedi rš. Jonas kluptelėjo ir ėmė kliedėti praeitim Vaižg. Vatikanu, Vezuvijum ir Etna kliedi visi turistai A.Vien. \ kliedėti; įsikliedėti; iškliedėti; nukliedėti; pakliedėti; prakliedėti; prikliedėti
Dictionary of the Lithuanian Language.